Dviračių padangos

Dviračių padangos pagal paskirtį

Net ir tam pačiam dviračiui gali tikti skirtingos padangos – vienos padės lengviau riedėti, kitos geriau sukibs su biriu gruntu ar bus atsparesnės pradūrimams.

Kalnų dviračių padangos

Sausiems, kietiems miško takams nebūtinai reikia grubiausio protektoriaus – dažnai pakanka žemesnių, tankiau išdėstytų blokelių. Purve geriau tinka aukštesni blokeliai su didesniais tarpais, iš kurių lengviau pasišalina žemės. Jei kalnų dviračiu daugiausia važiuojate asfaltu, verta ieškoti padangų su lygesne centrine dalimi: jos mažiau ūžia ir lengviau rieda.

Plento dviračių padangos

Plento padangų paviršius paprastai būna lygus arba su negiliu raštu. Renkantis svarbus plotis: ant šiurkštaus asfalto kiek platesnė padanga gali būti patogesnė ir gerai riedėti pripūsta mažesniu slėgiu. Prieš ją pirkdami patikrinkite, kokį plotį leidžia ratlankis ir kiek vietos yra rėme bei šakėje. Vien dėl greičio rinktis pačią siauriausią padangą neverta.

Gravel dviračių padangos

Pagalvokite, kiek jūsų kelionėse būna asfalto, o kiek žvyro. Jei vyrauja asfaltas ir kieti žvyrkeliai, tiks lygesnis padangos vidurys su ryškesniais blokeliais šonuose. Biriam žvyrui, minkštiems takams ir purvui praverčia protektorius su blokeliais per visą važiuojamąjį paviršių. Dažnai važiuojant akmenuotais keliais verta atkreipti dėmesį ir į padangos šonų apsaugą nuo pažeidimų.

Miesto ir hibridinių dviračių padangos

Važiuojant į darbą ar parduotuvę papildoma apsauga nuo pradūrimų dažnai naudingesnė už mažesnį padangos svorį. Asfaltui pakanka lygaus ar negilaus protektoriaus, o išvykstant į žvyrkelius praverčia ryškesnis raštas šonuose. Jei norite platesnių padangų, patikrinkite, ar joms užteks vietos ir po purvasaugiais.

Vaikiškų dviračių padangos

Pirmiausia patikrinkite senosios padangos dydį – nauja turi tikti tam pačiam ratlankiui. Toliau rinkitės pagal tai, kur vaikas važinėja. Šaligatviams ir dviračių takams pakanka lygesnio protektoriaus, o miško takams ar puriam gruntui tiks ryškesni blokeliai. Vien dėl grubaus rašto padanga netampa geresniu pasirinkimu: ant asfalto ji gali riedėti sunkiau.

Dviračių padangų dydžiai

Keičiant padangą, patikimiausia pradėti nuo žymėjimo ant senosios padangos šono. Ieškokite dviejų skaičių, atskirtų brūkšneliu, pavyzdžiui, 50-559. Tai ETRTO žymėjimas: pirmasis skaičius nurodo padangos plotį, antrasis – vidinį skersmenį milimetrais. Naujos padangos antrasis skaičius turi sutapti su senosios, o plotį galima keisti tiek, kiek leidžia ratlankis ir vieta rėme bei šakėje.

Coliais nurodomi dydžiai padeda orientuotis, tačiau vien jų ne visada pakanka. Skirtinguose dviračiuose dažniausiai sutinkami šie dydžiai:

• 24 colių padangos dažnos vaikiškuose ir paaugliams skirtuose dviračiuose. Yra tiek lygesnių modelių važinėti asfaltu, tiek grubesnių – miško takams. Prieš perkant verta patikrinti ETRTO žymėjimą, nes vienodas dydis coliais ne visada reiškia vienodą vidinį skersmenį.
  
• Dviračio padangos 26" dažniausiai reikalingos senesniems kalnų dviračiams, taip pat daliai miesto ir kelioninių dviračių. Jei tokiu dviračiu dabar važinėjate daugiausia asfaltu, nebūtina vėl rinktis grubaus kalnų protektoriaus.
• 27,5 colio padangos dar žymimos 650B, naudojamos kalnų ir dalyje gravel dviračių. Įprastas jų vidinis skersmuo – 584 mm. Nors skersmuo gali sutapti, kalnų dviračiui skirta plati padanga nebūtinai tilps gravel dviračio rėme.
• 28 colių padangos įprastos miesto, hibridiniuose, plento ir gravel dviračiuose. Dažniausiai jų vidinis skersmuo yra 622 mm, o plotis ir protektorius labai skiriasi pagal paskirtį. Žymėjime 700 × 35C skaičius 700 yra nominalaus dydžio dalis, o ne tikslus padangos skersmuo.
• 29 colių padangos dažniausiai naudojamos kalnų dviračiuose. Jų vidinis skersmuo yra 622 mm – toks pat kaip daugelio 28 colių padangų, tačiau jos paprastai platesnės ir aukštesnės. Todėl vien sutampančio skersmens nepakanka spręsti, ar padanga tiks jūsų dviračiui.

Jei ant padangos pateiktas kitoks žymėjimas, atitikmenį rasite dviračio padangų dydžių lentelėse.

Padangos plotis ir protektorius

Jei važiuojant stipriai jaučiate kiekvieną kelio nelygumą, verta pasidomėti platesnėmis padangomis. Jos leidžia važiuoti mažesniu slėgiu ir geriau sugeria smulkius smūgius. Tačiau prieš keisdami plotį patikrinkite ratlankio suderinamumą ir vietą rėme, šakėje bei po purvasaugiais. Tarp padangos ir dviračio dalių turi likti tarpas – ypač jei važiuosite per purvą.

Protektorių apžiūrėkite per padangos vidurį ir šonuose. Lygesnė centrinė dalis tinka asfaltui ir kietiems žvyrkeliams, o ryškesni šoniniai blokeliai padeda sukibti posūkiuose ant biraus grunto. Purvui skirti aukštesni, rečiau išdėstyti blokeliai, iš kurių tarpų lengviau pasišalina žemės.

Ant šlapių šaknų ir akmenų svarbus ir gumos mišinys. Minkštesnė guma paprastai geriau sukimba, bet greičiau dyla. Kai kuriose padangose naudojama kietesnė guma per vidurį ir minkštesnė šonuose. Tas pats padangos modelis gali turėti kelias mišinio versijas, todėl lygindami kainas patikrinkite ir šią specifikaciją.

Kiek pripūsti dviračio padangas?

Padangą ne visuomet reikia pūsti iki maksimalaus ant šono nurodyto slėgio. Sunkesniam dviratininkui ar vežant bagažą paprastai reikės daugiau slėgio, o platesnei padangai – mažiau. Jei važiuojant stipriai krato, slėgis gali būti per didelis. Tačiau per minkšta padanga, pataikius į duobę, gali būti suspausta iki ratlankio ir pažeisti kamerą.

Slėgį matuokite manometru – spaudžiant padangą pirštais lengva apsirikti. Jei nežinote, nuo kiek pradėti, pasinaudokite padangų gamintojo slėgio skaičiuokle. Patikrinkite ir ratlankio slėgio ribą: ji gali būti mažesnė nei nurodyta ant padangos.

Apsauga nuo pradūrimų ir padangų konstrukcija

Dažnai praduriama kamera, sunkus ratas ar noras važiuoti mažesniu slėgiu – priežastys atidžiau pažiūrėti, kaip pagaminta padanga. Vien iš protektoriaus šių savybių nenustatysite.

Padangos su papildoma apsauga nuo pradūrimų

Po protektoriumi esantis apsauginis sluoksnis apsunkina stiklo šukės, dyglio ar kito aštraus daikto kelią iki kameros. Tokios padangos praverčia važiuojant į darbą ar leidžiantis į ilgesnes keliones, kai sustojimas remontui ypač nepatogus. Stipresnė apsauga dažnai reiškia didesnį svorį, o kai kurios padangos dėl jos sunkiau rieda.

Svarbu ir tai, kodėl kamera prakiūra. Jei ji pažeidžiama atsitrenkus į duobės kraštą, priežastis gali būti per mažas slėgis. Papildomas sluoksnis po protektoriumi tokios problemos neišspręs. Važiuojant akmenuotais takais verta ieškoti ir sustiprintų padangos šonų – apsauga po protektoriumi jų neapsaugo.

Bekamerinės padangos

Bekamerinėje sistemoje kamera nenaudojama, o sandarinimo skystis gali užtaisyti smulkius pradūrimus važiuojant. Nelieka ir rizikos suspausti kamerą tarp padangos ir ratlankio atsitrenkus į kliūtį. Tai aktualu važiuojant mažesniu slėgiu žvyru ar miško takais, tačiau nuo ratlankio pažeidimo stipraus smūgio metu ši sistema neapsaugo.

Pereiti prie bekamerinės sistemos neužtenka vien naujos padangos. Bekamerinei sistemai turi būti tinkami ir padanga, ir ratlankis. Jei ratlankyje yra stipinų angų, jas reikia užsandarinti tam skirta juosta. Taip pat reikės bekamerinio ventilio ir sandarinimo skysčio. Skystis ilgainiui išdžiūsta, todėl jį reikia tikrinti ir papildyti pagal gamintojo rekomendacijas. Didesnio įpjovimo jis gali neužsandarinti, tad ilgesnei išvykai verta turėti remonto priemonių.

Sulankstomos padangos

Sulankstomos padangos bortelyje vietoj plieninės vielos naudojamas lankstus pluoštas, dažniausiai aramidas. Todėl padangą galima kompaktiškai sulankstyti ir vežtis kaip atsarginę. Ji paprastai būna lengvesnė už panašios konstrukcijos padangą su vieliniu borteliu.

Tačiau žymėjimas „sulankstoma“ savaime nieko nepasako apie apsaugą nuo pradūrimų ar tinkamumą naudoti be kameros. Šias savybes tikrinkite atskirai. Jei padangos svoris nėra svarbus, modelis su vieliniu borteliu dažnai kainuos mažiau.

Dviračių padangos žiemai

Žiemą svarbu atskirti važiavimą sniegu nuo važiavimo ledu. Sniege praverčia ryškesnis protektorius, tačiau ant apledėjusio kelio vien aukštų blokelių nepakanka. Jei jūsų maršrute dažnai pasitaiko plikledžio ar suledėjusio sniego, verta rinktis dygliuotas padangas.

Nuvalytiems, šlapiems keliams galima ieškoti žiemai ar visiems sezonams skirtų padangų be dyglių. Jų gumos mišinys ir protektorius pritaikyti darbui žemoje temperatūroje, tačiau ant ledo jos neatstos dygliuotų padangų. Šiuos skirtumus verta tikrinti konkretaus modelio aprašyme – vien užrašo „žieminės“ nepakanka.

Dviračių padangų gamintojai

Mūsų asortimente rasite Continental, Maxxis, Schwalbe, CST ir Rubena–Mitas padangų. Paiešką galite susiaurinti pagal gamintoją, tačiau galutinį pasirinkimą verta daryti lyginant konkrečius modelius.

• Continental gamina padangas plento, kalnų, gravel ir miesto dviračiams. 
  
• Maxxis pasirinkime yra kalnų, gravel, plento, BMX ir hibridinių dviračių padangų.
  
• CST, arba Cheng Shin Tire, yra viena didžiausių dviračių padangų gamintojų pasaulyje, įsikūrusi Taivane. 
• Rubena | Mitas dviračių padangos, yra Čekijos padangų gamintojas.
• Schwalbe gamina padangas nuo miesto ir kelioninių iki plento bei kalnų dviračių, taip pat dygliuotus modelius žiemai.